Eilės 2010
Po tikrai maistingų "Ledų Priapui" buvau sotus poezija...
Bet štai atsiverčiau kelionės užrašus ir skaitau...
"Prispaustas"
Į vieną gyvenimą tilpo keli
kaip studentai pakibę kužda SI
Transporto grūsty
Aš prispaustas prie lango
Svajoju tik rankom
Sapnuoju, kad Tu pabundi
"Monmartras"
Ant suoliuko prie pat vartų
Sargas Petras leidžia diskretiškai išgerti
Tarp virbų dar laukia ir tikras džiaugsmas ir tai, kas baisiausia
O mes jau tokie pavargę...
Aš Laiko įkaitas, bet ne vergas
Greta tavęs visus tuo metus kaip rėtis, o ne sargas
Kaip vaikai nemigo nakty
Be plano palikti
Laikas tiesiai prie savo žvėries zooparke
Kas išjungė žadintuvą? Žiūriu...
Atmintis po drobule ar tai dreba, ar tai ramiai guli
Kūnas kaip žmona, kai miestas – meilužė
Dviese ant kapo svertis – nelengva dalužė
Gyvenimas išverčia kišenes
Mirtis viskas turi
"Greitis"
Mane mokė pagal samanas miške
Bet ne vyšnios žiede
Ieškojo už skolas
Keliaujančioje, ne, bėgančioje trupėje
Jaunystės kraštas kai trupa
Jauną kai lenkia, ne, pjauna
Ir aš žadėjau – be gyvybes negyvensiu
Ant būsimo kapo nesisversiu
O kažko žalio mano Avys bliauna
"Kaip?"
Kaip atsakyti į jūsų sveikinimą, neprarandant sąžinės?
Kaip kažkas juokiasi iš piršto
Taip burną verdavau ir gerdavau
Kliedėdavau:
„Aš tas, kurs tamsą išsklaidys, gamtos dėsnius padžiuginti ilgam
Panaikinti pasąmonės tamsas vieni juokai tik man...“
Bet geras peilis turi likti makštyse...
"Eilės 1"
Akordai kaip namai, kur perpila akis
Net pykina - kaip keliasi anksti
Poezijos eilutės kaip vestuvinė suknia
Kartą stovėjai, pasvajojai ir gana
"Eilės 2"
Atmetus, ko nereikia
Iš kūno raumuo, iš sielos kaltė
Plaukais sriuboje plūduriuojame
Keičiam taisykles eigoje nakties
Kažką paliko po operacijos
Ir pilvas išsvajotais kubeliais
Nebereikia pasitempti
(Iš susijaudinimo pamiršti nusilenkti)
"Religinis"
Neįveikta jėga ir nepajudintas objektas
Ar atsiriš kas nors saltam rugpjūčio vandeny?
Gyvų žmonių pilnos niekų kišenės
Čia sterilu, čia gyveni
Skaistykloje tik vienas išėjimas
O jau geri vyrukai girą geria
Samsaros perdažytose kabinose
Flamenko siutas per bažnyčios plyteles
Ant veido kaulų bučinys iškaltas
Kol seniais žindžiame Madonas
Kažkas greta pasensta ir esi Tu kaltas
"Prarastas vaisius"
Neklausysim ir gimdysim
Kad vėliau dingtų iki stotelės žingsniuojant
Pamirštų kaip nepaaiškinamą garsą naktį
Tvarkytų žaislus nejudinant, nebeniūniuojant
"Draugai"
Melstis pasiūlius
Juokiasi vienuoliai
Kairėje navoje dar liko išsunkta nakties
Jų pagirios iš tėvo krūties
"Virtuvė"
Keista bažnyčia
Prietema
Šviesa krenta tik ant virtuvėje pabertų vaistų
Patogiai taisosi tylos minutei
Gyvenime mokaisi, o rojuje juokiesi iš klaidų
"St. Peterburgas"
Eiti bet kur nepaisant tokio Šalčio
Sveikinimas ištraukia is susiliejimo su miestu
Atstumo išganymas
Kamštyje su suzeistu
Lauke anksti, o viduje velu
Puantais autis, o taip gausiai pelenų
Kišeneje dar yra vietos
Garsas keičia erdves
Kiekvienas kartas kaip paskutinis
Tam ir visiškai tikra prasme
Visų, kurių paklausiau kelio akyse
Visų muziejininkų
snaudžiančių nelankomuose kambariuose
Paskelbta: 2010-09-26
Atgal į Kūryba | Poezija...
